Vienatvė

Tyloj išblukęs garsas
                           Pavirto šnabždesiu
Žvilgsniu išaustas kelias
                           Užžėlė ilgesiu

Dykumoje akių nelyja
            Viltis apklota rudeniu
Į tuščią šulinį įkritęs juokas loja
            Tik niekaip nepavirsta vandeniu


Kada, kokiu keliu ir ar tikrai ateisi?
Pabūk bent vėju
                          kol nelyja liūdesiu.
Mielas Draugas