Vienatvė
Tyloj išblukęs garsas
Pavirto šnabždesiu
Žvilgsniu išaustas kelias
Užžėlė ilgesiu
Dykumoje akių nelyja
Viltis apklota rudeniu
Į tuščią šulinį įkritęs juokas loja
Tik niekaip nepavirsta vandeniu
Kada, kokiu keliu ir ar tikrai ateisi?
Pabūk bent vėju
kol nelyja liūdesiu.