Santrauka:
Vieno vakaro nuotrupos
arba
trejos devynerios
Vėl braidai po sapną baltą
Ir juodas mintis vaikai,
Nors širdis šarma sugelta,
Nuostaba man palikai.
Rytas išveda į gatvę,
Ieškau sapno tarp žiedų,
Gal kalta akla senatvė,
Kad tavęs nesurandu.
Ne žvaigždė - kur toliuos blyksi, -
Žemiška, tikra esi.
Nerimu man visad liksi,
Burtai tavo žavesy.
Gal iš balto rūko šydo,
Iš liepsnos ir iš vandens
Dievas kažkuris nulipdė
Ilgesy, šarmoj rudens...
Iš žiedų, ledinio speigo
Ir iš svaigulio miglos...
Ir kaip meistras formos teigia, -
Niekas jos nepakartos...
Nebučiuota, nelytėta,
Paslaptinga kaip naktis,
Virš aistrų tu pakylėta, -
Meilė - rimtyje mirtis...
Tu grakščiai palenkus galvą,
Vėjo gūsis plaukuose,
Geidulingai blyksi kalvos
Lyg žaibai suknios šilkuos...
Net kliedėt imu kai skauda,
Kai rudens tušti laukai, -
Nuo širdies nubrauks tą graudį
Vėjo plaikstomi plaukai...
Ne maldoje aš suklupęs -
Tavimi vien gyvenu,
Ach, tos sirpios vyšnių lūpos, -
Lyg beprotis lemenu...
Tu ateik į mano sapną,
Į vienatvę tu ateik, -
Kaip žaltvykslę žiedą kvapnų -
Viltį man gėloj suteik.
Ražas
2009-05-16 12:28:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-17 15:08:53
Net kliedėt imu kai skauda,
Kai rudens tušti laukai, -
Nuo širdies nubrauks tą graudį
Vėjo plaikstomi plaukai...
Artima...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-05-16 14:07:14
Aistringo žmogaus ir palaima, ir kančia yra jam duota jausmų galia.Linkiu neperdegti, linkiu rasti vertą savo jausmų kitą žmogų, nes gebėjimas mylėti taip pat yra Dievo dovana.Nors minimas ruduo ir speigas, ugningas jausmas įsimintiniausią palieka vyšnių lūpų vaizdą.Nuo tokių eilių ir svaigsta moterys.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-05-16 13:48:27
Koks pakilus ir tikras jausmas. Nuostabi poezija žaviuosiu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-16 13:26:11
Kaskart skaitydama šio Autoriaus kūrybą - sustoju mintimis, galvodama apie praradimus, apie jausmus kurie išlieka visam gyvenimui, bet tik tikri....
Kartais skaitydama galvoju, o gal Dievas atėmė ar neleido būtį kartu su mylimu žmogumi.....
Skaitant suklustu ir klupteliu eilutėse lyg skaityčiau ilgesio ir vienatvės giesmę, nieko nekaltinant tik žinant, kad kitaip negalėjo būtį.....tik sapnas lieka iliuzija, o gal perkeitimas - tikrovės.
Puikus kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-16 13:18:38
...labai gražios metaforos, žavūs vaizdai...bėgimas paskui svajonę...gl iš balto rūko šydo...- šis posmelis man itin...patiko, puiki lyrika.