Mes prisiminsim vienas kitą,
Kai vakarai nutyla,
Kaip degėm mes viena ugnim
Ir meldėmės nebyliai.
Mes prisiminsim tas gelmes,
Kurios tarp mūsų sklandė.
Vis degsim savo svajones,
Kurių vaikai neranda.
Mes prisiminsim tas gatves,
Kurios atvesdavo į taką,
Kur vaikščiodavom vakarais,
Klausydamies, ką medžiai šneka.
Norėsim vėl sugrįžt atgal
Į mūs jaunystės erdvę,
Deja, priėję paskutinę stotį –
Nulenkę galvas merdim.
Pajutę vienas kito ranką,
Norėsim padėkoti...
Už begalinį širdies norą –
Gyvenimą kartoti...
ardas
2009-05-15 10:18:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-16 16:26:48
paskutinis posmelis patiko labiausiai... atrodo, kitų net ir nereikia...juokauju:))) Tegu ir jie lieka gyventi:))
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-15 20:00:03
Labai. Genialumas - paprastume. Kaip moteris galiu tik pasvajoti apie tokį artumą.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-15 18:31:21
Už begalinį širdies norą –
Gyvenimą kartoti...
Už... :) Nostalgiškai...
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-15 17:34:30
Norėsim vėl sugrįžt atgal,į mūs jaunystės erdvę...oi,kaip nostalgiškai :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-15 15:30:48
švelniai jautrus...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-15 13:36:56
Ir visa tai išgyvenimui... Būsimasis laikas išties liūdesingai nuteikia, bet gražus artumas... ir pati pabaiga ypatinga.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-05-15 13:23:23
labai pavasariškai ilgesingas...
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-05-15 11:13:42
Paliečia sielos gelmes. Geras.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-15 11:11:57
ach, koks ilgesingas... ir skaudus
Anonimas
Sukurta: 2009-05-15 10:38:42
...toks graudus pamąstymas apie paskutinę ( tik čia) stotį...jautriai
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-15 10:35:06
Kaip skaitytojui man patiko, jaučiau ilgesį ir šilumą, o už norą ,,Gyvenimą kartoti...." dėkoju, deja, į tą pačią upę du kartus nebrendame... Puiku.