Nukraujinti ežerai
Apnuogina medžių šaknis išmirkusias.
Susigėdę iki raudonio,
Karklynuose skalbinius nusirenka undinės,
Baltas krūtis lietum prisidengia.
Smelkias lietus tas man lig pat sielos,
Ištirpindamas prisiminimus ir seną odą.
Prisigėrus gailių saldumo
Ašaromis gegutė užspringsta,
Užkukuodama ne tą likimą.
Nedažyk mano skruostų
Putino uogom raudonai.
Tegul niekas nežino dar,
Kad man negaila...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-14 22:09:45
Nedažyk mano skruostų raudonai...lietum prisidengia krūtis-labai žavinga :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-13 15:33:56
Ašaromis gegutė užspringsta,
Užkukuodama ne tą likimą - viskas pasakyta. giliai ir prasmingai
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-13 14:24:26
Labai pavykę įvaizdžiai. Sudominęs, nes mintys per gamtą į pojūčius, į žmoniškumą. Pamačiau.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-13 12:45:39
Išraudę skruostai žadėjo, nežinau, kaip rankos ir lūpos ištvėrė...
Apsvaigino gailai, palaimingas lietus lig pat sielos gelmių...
Išdykėlė gegutė - lemtis, atkukavusi, virsta raibu sakalu ir nužudo baltą gulbelę - likimą.
Apsvaigino...
Ačiū.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-05-13 11:51:32
Paslaptinga aplinka tinka paslaptims, ypač toms, nuo kurių rausta skruostai.Įtikinantis tekstas.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-13 11:40:58
...labai patiko...malonu skaityti.