Nukraujinti ežerai
Apnuogina medžių šaknis išmirkusias.
Susigėdę iki raudonio,
Karklynuose skalbinius nusirenka undinės,
Baltas krūtis lietum prisidengia.
Smelkias lietus tas man lig pat sielos,
Ištirpindamas prisiminimus ir seną odą.
Prisigėrus gailių saldumo
Ašaromis gegutė užspringsta,
Užkukuodama ne tą likimą.
Nedažyk mano skruostų
Putino uogom raudonai.
Tegul niekas nežino dar,
Kad man negaila...