Vienatvės gniaužtuose sustingęs purpurinis sniegas.
Ir delnuose ištirpusi akla širdis...
Trapiuos stikluos lakštutės gailią raudą gieda.
Ir miglose paskęsta ežero dangus...
Vienatvės gniaužtuose sustingęs geležinis laikas.
Ir akyse išnykęs spindintis lietus...
Tavam delne laikau gyvybę – tarsi Viltį.
Kad suspindės žara pasaulis mums perpus...
Avija
2009-05-12 09:40:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-27 23:58:07
Galbūt ne iki galo išgryninta, bet subtilu. Patiko :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-12 16:52:51
viltis gniaužtuose- vienatvės perpus... o tai jau gerai
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-05-12 11:43:33
Vietoj "kad" rašyčiau "kai",o šiaip patiko...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-05-12 10:26:35
ilgesinga...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-12 09:51:19
...lyrika ir gana žavi... tik: gyvybĘ, ViltĮ...