Vienatvės gniaužtuose sustingęs purpurinis sniegas.
Ir delnuose ištirpusi akla širdis...
Trapiuos stikluos lakštutės gailią raudą gieda.
Ir miglose paskęsta ežero dangus...
Vienatvės gniaužtuose sustingęs geležinis laikas.
Ir akyse išnykęs spindintis lietus...
Tavam delne laikau gyvybę – tarsi Viltį.
Kad suspindės žara pasaulis mums perpus...