Išplautas potvynių upės vingis
paliko gamtos stebuklą.
Vanduo ir vėlei žvaliai liejasi per griovas.
Tingus kaimynas netyčia paliko tai.
O kūrė jis juk ilgai ilgai.
Kaitri šiluma dar žaviau įkaitina.
Švelnus vėjelis nepajėgia nupūsti.

Pikantiškas kvapas įkvepia mane
judinti paviršių.
Tada prasideda tikrasis cirkas:
Pasipila trenksmai, riksmai pievom ir laukais.
Katės rujoja, kiaulės žviegia, karvės mūkia.
Ir valdžia jiems padeda kartu.
Kraujas – gyvenimas...