Lūpos pajuodo, akys išdžiūvo.
Vienutėje, minčių užrakinta,
savąjį skausmą giedu.
Naktis taip Tavimi dvelkia.
Ateini –
lipdai mane iš naujo,
kvėpavimą užgniaužęs, daliniesi savimi.
Gaivus, kaip verkianti sodo pievoj žolė.
Susiauginam pirštais, lūpom,
ir tylim.
Ir Tavo akys... giliai širdin –
įsminga.
Ir vėl sapnuoju.
Vis tik...
lūpos pajuodo,
ir akys išdžiūvo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-10 22:13:56
Nirvana...artumas ir pabaiga...
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-05-10 20:12:49
Skaitydama jaučiau šiurpuliukus, bėgiojančius kūnu. Po to perskaičiau dar kelis kartus.
Tokią kūrybą aš labai mėgstu ;)
Paskutinės keturios eilutės labai tinkamos pabaigai.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-10 12:19:34
...lyriškai...aistros liepsna...iliuzijos pajauta.( išdžiŪvo, stogelis pasimetė :) )
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-05-10 12:10:36
Gilu jausminga.Man patiko