Lūpos pajuodo, akys išdžiūvo.
Vienutėje, minčių užrakinta,
savąjį skausmą giedu.
Naktis taip Tavimi dvelkia.
Ateini –
lipdai mane  iš naujo,
kvėpavimą užgniaužęs, daliniesi savimi.
Gaivus, kaip verkianti sodo pievoj žolė.
Susiauginam pirštais, lūpom,
ir tylim.
Ir Tavo akys... giliai širdin –
įsminga.

Ir vėl sapnuoju.
Vis tik...
lūpos pajuodo,
ir akys išdžiūvo.