Minčių celė

Lūpos pajuodo, akys išdžiūvo.
Vienutėje, minčių užrakinta,
savąjį skausmą giedu.
Naktis taip Tavimi dvelkia.
Ateini –
lipdai mane  iš naujo,
kvėpavimą užgniaužęs, daliniesi savimi.
Gaivus, kaip verkianti sodo pievoj žolė.
Susiauginam pirštais, lūpom,
ir tylim.
Ir Tavo akys... giliai širdin –
įsminga.

Ir vėl sapnuoju.
Vis tik...
lūpos pajuodo,
ir akys išdžiūvo.
MyBrightestDiamond

2009-05-10 11:54:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-10 22:13:56

Nirvana...artumas ir pabaiga...

Vartotojas (-a): Mlle Rien

Sukurta: 2009-05-10 20:12:49

Skaitydama jaučiau šiurpuliukus, bėgiojančius kūnu. Po to perskaičiau dar kelis kartus.
Tokią kūrybą aš labai mėgstu ;)
Paskutinės keturios eilutės labai tinkamos pabaigai.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-10 12:19:34

...lyriškai...aistros liepsna...iliuzijos pajauta.( išdžiŪvo, stogelis pasimetė :) )

Vartotojas (-a): Saulėta naktis

Sukurta: 2009-05-10 12:10:36

Gilu jausminga.Man patiko