Ir ačiūdiev, kad tavo
Sušaudytas kūnas negyja.
Drugiai laka kraują ir miega.
Pramiega – numiršta. O numirę –
Praleidžia saulės pluoštus.
Ir toks tas pavasaris.
Toks mano atėjimas į žemę.
O gal į dangų. Nežinau. Nes drugiui
Danguj ar žemėj – vis vien.
Svarbu, kad Dievo kulkos skylėj.
----------------
Kas nugyvena už mane tokias dienas kaip ši. Kas valdo judesius.
Kas apkloja ir užmigdo, kai mato manęs nebeliekant.
----------------
Nusipirkau sau geltonų lelijų. Važiavau namo. Toks prašė padovanot, nes jam kitaip bus liūdna. Pasiūliau pasiskinti pienių. Ir išlipo nepažįstamasis, ir stovėjo prie lango, siųsdamas oro bučkį. Tada grįžo ramybė. Atrodė, kad galima nueit ir apkabinti bet ką troleibuse, bet vidinės visuomeniškiausios „dorybės“ to įgyvendinti neleido.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-10 15:27:06
Pirmasis posmas - liuks. Toliau nublanksta. Ir jei ne paskutinė eiliuota eilutė tai kūrinys liktų be įdomios baigmės.
Prozinės eilutės neįtikino.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 22:31:06
...geras kūrinys...labai patiko metaforos.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-05-09 21:52:43
nuostabus;)
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2009-05-09 20:41:55
kaip ir šiandiena
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 20:27:26
Nesuvaldytas.
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2009-05-09 19:55:55
nereik, kad viskas užgytų, nes nesuprastume, kas yra sveika.
taip, etiketu pavadinti galima ; ) ŠALOM ŠALOM
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-05-09 19:49:24
visuomeniškiausios ,,dorybės' to įgyvendinti neleido. ... sakyčiau e t i k e t a s, . Nuoširdų poelgį leidžia bet koks etiketas... ir jei ŠALOM
, tai tegu gyja kūnas / ir ne tik ..../