gyveni kaip dūzgianti bitė:
karčion kasdienybės arbaton įdedi šaukštelį
geltono rapsų medaus.

esi kovas, balandis, gegužė ir dvi dienos birželio –
čirškesys –
šiluma –
žali gaivumos vėjai.

tau alsuojant šalia,
mėlynių uogų kerai pritvindo mano sielą,
o tu kvepi Karibų jūros vandeniu.

boružė yra geriausia tavo draugė.
pažinau ir aš ją, raudoną.

vakare tu įjungi sepiją,
ir tavo fotografijos tampa
ramybės garso, šokolado skonio ir tylos aromato.

spalvoto žmogeliuko naktis nebūna juoda.
mūsų naktys spalvotos.