Prasmė jau kariasi siaurutėj žodžio kilpoj.
Tu - mano budelis. Ankšta vienutė kūno.
Kaip striuka ateities, jei čia visa ji tilpo,
Su praeitim netekusi karūnos.
O man tas pats - ar laisvė, ar nelaisvė.
Tulžies? Nuodų? Išgersiu į sveikatą,
Nes dykumos nesugebu palaistyt,
Nes metų metais daigo nesimato.
Atsidaužiau į šaltą žvilgsnio plieną,
Glėbys jaukumo šilto nepravėrė.
Kasdieną merdėjam poroj, tačiau po vieną -
Vardų netekę du laukiniai žvėrys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-10 22:25:26
Tikrai stipru ir žemiška.Šaunuolė :)
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-05-10 12:13:28
Gražiai;)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-10 08:20:53
Stipriai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-05-09 13:29:56
Labai gražiai nutiesta minties gija - nuo pavadinimo iki paskutinių dviejų žodžių.
[o jeigu jungtukus išbraukus?..]
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-09 13:25:04
Toks beviltiškai aistringas jausmų proveržis iš gelmės. Net supurto. Talpi ankšta vienutė: joje ir ateitis ir praeitis. Baisiai siaubinga vienatvė dviese. Tikra ir nuoširdu. Juk ir tokia meilė gali būti...
Šyptelkit, juk ne viskas taip beviltiška...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-09 13:09:13
Tvarkyčiau sakinius, nes vienas kitas skamba nelietuviškai, kaip antai:
Ankšta vienutė kūno. Keisčiau į: Ankšta kūno vienutė.
Visuma pareaukianti, sukurianti tam tikrą regimybę.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 13:07:45
...labai...toks jausmų patosas! Tiesus. Gailėjimasis...su pagiežos prieskoniu.
...svarus, moters logikos kupinas kūrinys. Puiku.