Kaip paukštis, palikęs sparnus žemai,
Taip ir aš širdį pamečiau ten, kur buvai,
Neištarei nei „iki“, nei „sudie“,
Tik žvilgsniu pasakei daugiau nei manei.
Tas akmuo krūtinėj iškęsti negali,
Išplėščiau, sudaužyčiau – pamanau,
Vieną šukę ir Tau dovanočiau,
Kad jaustum tai, kas tyriausia.
Nesakyk, žinau aš pati,
Mačiau, kad akys laime spindėjo,
Pripažink, nors nelengva,
Sparnus surasti mes trokštam.
Daug neiškalbėtų naktų pasiliko,
Tiek vyno dar liko neišgerta,
Aš tik prašau būti man tuo, kuo kadais,
Tuo Angelu Žemėj manoj...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 13:19:44
Labai daug jausminių žodelių, tekstui pridedančių abejonės, neužtikrintumo, prastinančių vaizdus. Šią mintį galima glausčiau ir kokybiškiau išreikšti :) sėkmės.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-05-09 11:50:42
Išties palengvėjo to tokio išsisakymo. Todėl dažnai ir imu pieštuką į rankas, nes nerandu kito nuisiraminimo, o kartais po to taip lengva pasidaro, lyg numetus kažką sunkaus nuo savęs..
Ačiū, kad skaitot.
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-05-09 11:04:15
''Daug neiškalbėtų naktų pasiliko,
Tiek vyno dar liko neišgerta''
puikiai nusakyta laiko forma ;)
žinoma, kito skausmo neįmanoma suprasti, bet šis kūrinys...
Hm.. suprantu Tave.
Gailo jo.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 07:56:10
...beletristika...itin atviras...tarsi laiškas.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-05-09 00:27:05
Iš tiesų tai nėra lyrika. Tai tik jausmai, net ne kūryba. O rašiau tik sau ir dar vienam žmogui. Įkėliau, nes įdomi kitų nuomonė, skaitykit, kritikuokit. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 00:00:16
Lyrika...bet lyrika - lyrikai nelygi.
Daug buitiškumo - tiksliau monologas apie jausmus, bet taip paviršutiniškai, be jokios poetinės užuomazgos. Rašyta, kad parašyt, bet reikia pagalvot - ar kam įdomu bus skaityti tai. Aš perskaičiau, bet kitiems nerekomenduočiau šio kūrinio.
Sėkmės ieškojimuose.