Diena – trumputė laiko atkarpa,
Ji pasibaigia pirmo sapno vartais.
Kas žino auštant, kam ji bus skirta,
Nes tyli nuojautos lyg jų nebuvę kartais.
Prašau likimo, kad rami tėkmė
Paliktų minčiai josios vertą gelmę,
Kad vakare galėčiau dar tikėt,
Jog gaunam tai, ko būnam nusipelnę,
Meldžiu pusiausvyros, kantrybės, išminties,
Kad suvaldyt gebėčiau savo norus,
Dienos šviesa iki juodos nakties
Many kad šviestų kaip ir dera – oriai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-09 08:27:12
Prasmingai nušviečiantis kryptį... vidinei stiprybei. Kaip visada, brandžiais kristalėliais...
sužybsi čia diena.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 13:31:37
...Diena - trumputė laiko atkarpa, / Ji pasibaigia pirmo sapno vartais.
...giliai į gyvenimo tėkmę...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-08 13:19:53
Diena privargina, naktis teikia ramybę, kartais ir bemiegė savo gilumu pralenkia dienos nuotykius...
O kas jų nemeldžia, nors šiuolaikiškai - tai jokios vertybės. Patenkint norus - vertybė. Patiko. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 10:34:47
Nepykite, bet man asmeniškai nepatinka rimavimas - "a-a", "ais- ais","ę-ę", "ies-ies". O eilėraščio vidus - gražus.