Diena – trumputė laiko atkarpa,
Ji pasibaigia pirmo sapno vartais.
Kas žino auštant, kam ji bus skirta,
Nes tyli nuojautos lyg jų nebuvę kartais.

Prašau likimo, kad rami tėkmė
Paliktų minčiai josios vertą gelmę,
Kad vakare galėčiau dar tikėt,
Jog gaunam tai, ko būnam nusipelnę,

Meldžiu pusiausvyros, kantrybės, išminties,
Kad suvaldyt gebėčiau savo norus,
Dienos šviesa iki juodos nakties
Many kad šviestų kaip ir dera – oriai.