Nebijoki manęs pasiilgti,
Kai šalia dar esu, niekur neskubu,
Kai buriu mūsų ateitį tirščiuos,
Ne kavos, o vyšnių arbatos.
Ne rimta aš būrėja – tu pastebi.
Šypsos akys, susipina pirštai.
Nepamirški, prašau, šito vakaro,
Nepamiršk, kaip ir aš nepamiršiu.
Ant palangės naktis nusileidžia.
Vėsuma jos vėl ilgesiu virsta.
Baltumu tamsoje mūsų kūnai liečiasi,
Karštos lūpos ir prieblanda tirpsta.
Nėriniuose užuolaidų žvaigždė
Įsipynė, iš lėto miršta...
Taip sekmadienių mūsų pasakos
Praeitim pirmadieniais virsta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 13:23:36
pavadinimas patrauklus, tačiau iš jo labiau tikėtinas prozos tekstas :)
o, trijų nepamiršimų dviejose trumpose eilutėse yra per daug.
rimas primityvokas, pritemptas
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-08 21:18:30
Labai romantiškai ir... Kartais norisi aptakumo, glotnumo eilėse, kad jos galėtų lyg švelnus gėrimas slysti gomuriu, kol širdis apsals...
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-05-08 15:38:30
netgi tobula*
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-08 13:48:49
Romantiškas ir jausmingas, vakaras, kurio laikas neištrins. Ačiū.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-05-08 10:06:06
Per savo pavasarinį išsiblaškymą iš žvaigždžių padariau tik vieną žvaigždę, šiaip ten daugiskaitos reikėtų:)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 09:52:42
...patiko visas be išlygų. Puikiai sukurti nuotaikos niuansai.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-08 09:29:31
Vykusios tik pastarosios eilutės:
Taip sekmadienių mūsų pasakos
Praeitim pirmadieniais virsta.
Visa kita - labai aptaku, be to ir ritmika kliūva.