Nebijoki manęs pasiilgti,
Kai šalia dar esu, niekur neskubu,
Kai buriu mūsų ateitį tirščiuos,
Ne kavos, o vyšnių arbatos.
Ne rimta aš būrėja – tu pastebi.
Šypsos akys, susipina pirštai.
Nepamirški, prašau, šito vakaro,
Nepamiršk, kaip ir aš nepamiršiu.
Ant palangės naktis nusileidžia.
Vėsuma jos vėl ilgesiu virsta.
Baltumu tamsoje mūsų kūnai liečiasi,
Karštos lūpos ir prieblanda tirpsta.
Nėriniuose užuolaidų žvaigždė
Įsipynė, iš lėto miršta...
Taip sekmadienių mūsų pasakos
Praeitim pirmadieniais virsta.