Santrauka:
Šis labai senas eilėraštis skirtas mano mylimai draugei.
Smagu, kai tu nusišypsai,
Širdis plyšta iš laimės.
Nors ir arkliška ta šypsena,
Vis vien linksma gyvent su tavim.
Po šitokio širdies plyšio
Priglaudžia mane ir ligoninės palata.
Tik ne visada taip maloniai, kaip tu,
Nes tik tu viena tai moki daryt.
Su tavim galiu papliotkint apie viską –
Ir merginų sijonus, ir medžių lapus.
Kaip dainuoja Valinskienė „Būk šalia“,
Taip ir aš tau sakau visada.
Jeigu būsime kartu,
Tai tikrai bus jupija!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-05-07 22:11:10
Čia ne bandymas eiliuoti, o paprasti, nuoširdūs žodžiai draugei. O dėl žodžio papliotkint, tai pas mus, Žemaitijoje tai įprastas žodelis. Kai kurie eilėraščiai galėtų būti ir dainos.
KURIU TIK IŠ ŠIRDIES IR NIEKO NUOSTABAUS NEIEŠKAU.
Ačiū už visus komentarus :) Į eilėraščius reaguokite paprasčiau. Nusišypsokite dažniau ;)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-07 21:58:56
Labai jau tas žodelis ,,papliotkint" viską nusmukdė. Ir net mažutėlyčio jausmelio neįžiūrėjau.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 19:43:15
Nuostabus, jaunatviškas eilėraštis :)
Vartotojas (-a): Irisiukė
Sukurta: 2009-05-07 19:40:06
kad man kas tokį eilėraštį parašytų... nuostabus ;}
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 17:02:02
Švelnus jaunystės dvelksmas, nusišypsojau, prisiminiau buvusi laiką, o niekas šiame pasaulyje nesikeičia, tos pačios problemos mūsų ir jūsų laiko. Sėkmės :)