Įsiklausykime širdies,
Gal ji atskleis tą kodą,
Dėl ko kankinamės naktim,
O išrišimo nieks neduoda.
Tas kodas – tai stotis!
Tačiau nenorime sustoti,
Gyvename vis lėkdami,
Nėra net laiko pagalvoti.
O to lėkimo purvini keliai
Mus veda tiesiai į bedugnę.
Tik nusiritę jau tenai
Mes vėl širdy pajuntam ugnį...
Pūslėtom rankom trindami
Viltingą pagaliuką
Vėl skeliam žiežirbą širdy,
Kol meilė neišbluko...
Gyvenimo nutrintą balną
Norėsime kažkam uždėti,
Gal būt ant juodbėro sparnuoto žirgo
Svajonėms palydėti...
ardas
2009-05-07 16:19:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-10 11:51:31
Labai taikliai pasakyta... Įsiklausykim.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-07 21:41:47
Puikiai. Lėkimas be stočių... Palydimos svajonės...
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 21:30:47
...įsiklausykime širdies...pamokantis.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 19:46:10
Atsiprašau dėl rašybos klaidos - susiprastumėme :)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 19:45:24
Ardai, Tavo eilėraštis patiko, išsako visą tiesą, manau reiktų jį išplatinti, gal bent perskaitę susuprastumėme - mes bėgikai :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-07 17:25:14
Automagistrale lekiam be kryžkelių ir be stočių, tik nežinia iš kur, tik nežinia į kur.
Surandame stotelę, dažniausiai būna jau vėlu...Pamokantis. Ačiū.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-07 16:58:02
Tikra tiesa arduk :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-07 16:39:59
Gyvename vis lėkdami,
Nėra net laiko pagalvoti
...būtent taip yra ir daugiau prarandam per tą lėkimą , nei gaunam...patiko kūrinys...labai aktuali tema...