paskutinio žingsnio užuovėjoj
ant sofos vakar likusią
pieno lašiuko baltume
randu per dugną svyrant
patamsio slėgyje
kvailumo kūnui
imtą baigti
nabago viltis
patirt ją beigbederišką
išmirko kisieliaus rausvume
dar kiek trupančios
smingančios
pirštu per liepsną čiupinėjančios
virš šimto laipsnių celsijaus
nematomos nabagės
vos vos
pienės pūku per lūpas
senelės vilnonių kojinių gėriu
per blauzdas
trumparegio veizolais pražiūrėta
beržo dėmėse paklydusi
parūgus užmaršties stiklainyje
begalė narų į josios kūdrą
išlipt, išdžiūt ir vėl paklysti leist.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-01-22 12:53:30
SUdėtinga... Bet to akį pakabinančio vaizdo, nepajaučiau :)