paskutinio žingsnio užuovėjoj
ant sofos vakar likusią
pieno lašiuko baltume
randu per dugną svyrant

patamsio slėgyje
kvailumo kūnui
imtą baigti
nabago viltis
patirt ją beigbederišką
išmirko kisieliaus rausvume

dar kiek trupančios
smingančios
pirštu per liepsną čiupinėjančios
virš šimto laipsnių celsijaus
nematomos nabagės

vos vos
pienės pūku per lūpas
senelės vilnonių kojinių gėriu
per blauzdas
trumparegio veizolais pražiūrėta
beržo dėmėse paklydusi
parūgus užmaršties stiklainyje

begalė narų į josios kūdrą
išlipt, išdžiūt ir vėl paklysti leist.