Aš ir vėl tamsoj sėdėjau.
Sėdėjau ir žiūrėjau.
Tamsumon... nežinion...
Ateitin savon...
Aš ir vėl sėdėjau ir žiūrėjau...
Ramumoj... tylumoj...
Ir tikėti nenorėjau,
Reiks stot nuožmion kovon.
Kovoju ir dabar.
Bet ta kova lengvesnė.
Ji – gailestingesnė.
Ir kovosiu ateity.
Tiktai viena.
Viena! Girdi?
angis
2009-05-07 09:11:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 13:37:50
Jausminga, subjektyvu. Kam tiek daug daugtaškių? Šitaip jie praranda savo tiesioginę funkciją, prastina tekstą. Kartojimai, kaip motyvas, žaidimas etc yra vertingi, tačiau šiame kūrinyje kiti žodžiai nėra pakankamai stiprūs, kad būtų galima užsižaisti kartojant.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 20:18:44
Angi, Tavo kūrinyje žaidžiama žodžiaias, tačiau nemanau, jog tai blogai. O kova, primena, kad nėra pasaulyje žmogaus kuris nekovotų, tad tai ir jaučiasi... Ačiū ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 13:11:26
Kam ta nuožmi kova? Jei vienuma, tyla. ramybė, kur ruošiamasi kovoti ir su kuo?Žaidimas žodžiais...