Aš ir vėl tamsoj sėdėjau.
Sėdėjau ir žiūrėjau.
Tamsumon... nežinion...
Ateitin savon...

Aš ir vėl sėdėjau ir žiūrėjau...
Ramumoj... tylumoj...
Ir tikėti nenorėjau,
Reiks stot nuožmion kovon.

Kovoju ir dabar.
Bet ta kova lengvesnė.
Ji – gailestingesnė.

Ir kovosiu ateity.
Tiktai viena.
Viena! Girdi?