Prapliupo gatvės kvatotis,
Tekėti baltais purslais balomis.
Žemė krūtine vos orą gaudė,
Išsivadavo gėlės lietumi.

Apsvaigęs oras lietė odą tavo,
Tekėjo liemenim beržų,
Gaivino pakalnučių žiedus,
Įsiskverbė tarp kvepiančių krūtų.

Džiaugsmingas krikštas nuvilnijo
Per delnus, galvas ir pečius,
Kaip pirmas sniegas paskandino
Žiogų ir skruzdžių namučius.

Lietaus laukimas, abejonė,
Iškritus paryčiu rasa
Vilties vijokliu iškerojo
Belaukiančiųjų širdyse.

Prapliupo debesys dalintis
Skaidriais it krištolas lašais.
Pripildytos žvangučių taurės
Ne saulės, bet lietaus kerais.