Sapnų vyšnelė vėl pražydo,
Ir jau ne ten, bet čia, šalia.
Pasveikint išėjau saulėtą rytą –
Žiedais ji sveikina mane.
Žiemos sapnus išpuošusi sugrįžo
Prie mažo namo pamiškėj
Išskleisti baltą savo šydą
Ir žiedlapiais išplaukti vėl.
Vyšnele mano, baltažiede,
Žinau, kad dangų tu myli,
Kur broliai debesėliai skrieja,
Klajoklio vėjo genami.
Matai, tik tavo šaknys žemėj
Kaip kad ir mano – prie tavęs.
Abiem tą pat likimas lemia –
Gyvent gražiausia svajone.
Glaudžiu prie veido liauną šaką,
Apsunkusią šimtais žiedų,
Ir lyg girdžiu jos tylią šneką:
– Nepavydėk, tave myliu.
Sapnų vyšnelė mano žydi,
Galiu ją glostyti ranka –
Iš mielo sapno žemėn grįžti,
Kai ji pavasario pilna.
2009-05-04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-05 01:49:40
Didele meile gamtai :)
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-05-04 12:47:42
Nuuoširdu, paprasta ir miela. Ačiū.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-04 12:35:45
Kai kam preitis nemiela ir bereikalinga, o kai kam - gyvenimas. Yra dalykų, kurių ateitis sunaikinti negali. Netekę atminties - neteksime dalies savęs. Moderniausioji ateitis ir dabartis taps praeitimi,
tai tik laiko klausimas. Man patiko šis žydintis kūrinys, svarbu: "Sava sapnų vyšnelė žydi,/Galiu ją glostyti ranka" Ar tai įmanoma numarinti? Ačiū, Skroble.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-04 10:14:26
Labai jautriai, labai gražiai... Miela skaityti. Tas darbas man kvepia tik žiedais.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-05-04 09:56:39
Kas, kad pro žydintį medį nepraeisim kaip lygūs pro lygų, bet nors trumpam pabūkim šalia.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-04 08:28:29
Pilnas pavasario ir žydėjimo. Kūrinys tarsi savotiškas S. Nėries – Širvio kūrybos palikimo atgarsis. Sklandus, tačiau jau praeitimi kvepiantis darbas. Nepaisant to, eilutėse atradau ir įstabių dalykų.