Pabūk man ta žvaigžde,
Kurią regėdama matau Tave
Mėnulio apšviestam
Nakties rūke.

Pabūk man ta daina,
Kurią dainuodama turiu minty Tave,
Nors Tu jos negirdi,
Tikrai žinau – širdim jauti.

Būk tu man vėjas,
Tas šilumą sėjantis,
Nors nematysiu, bet žinosiu –
Esi dabar ir čia.

Būk.
Prašau, būk...