* * *
Pabūk man ta žvaigžde,
Kurią regėdama matau Tave
Mėnulio apšviestam
Nakties rūke.
Pabūk man ta daina,
Kurią dainuodama turiu minty Tave,
Nors Tu jos negirdi,
Tikrai žinau – širdim jauti.
Būk tu man vėjas,
Tas šilumą sėjantis,
Nors nematysiu, bet žinosiu –
Esi dabar ir čia.
Būk.
Prašau, būk...