Tu pažiūrėk – ji nesveika!
– Koks talentas, kokia aistra…
Iš kur, mergaite, tiek drąsos?
– Iš sutemų, dausų, dangaus...
Iš kur tu būsi, pasakyk.
– Paklausk, prašau, dar vienąsyk...
Kodėl sakai, kad vieniša?
– Nebemiela dangaus šviesa...
Kada sugrįši į namus?
– Kai nieko ten jau nebebus...
Kodėl, kai tavęs reikia, staiga tu  išeini?
– Suprast tu šito negali!
Kaip angelas tu atskridai…
– Kodėl, mielasis, supratai…
Kodėl keli sparnus, sakyk.
– Paklausk, prašau, dar vienąsyk...