Jau gęstantis žiburys
Manojoj sieloj,
Gilioj kaip šulinys,
Tuščioj kaip sienoj.

Nyksta po truputį
Ir vienatvės troškimas,
Kuris paliko likutį
Tartum piktas likimas.

Blėsta ir stiprybė
Kartu su jaunystės lašais,
Kaip žmonių vienybė,
Pavirtusi piktais kalnais.