Santrauka:
ir džiaugsmo, ir skausmo...
Akimirka, tu – ir džiaugsmo,
ir mano skausmo kalnas.
Sustok ant mano delno
šalia likimo linijos kreivos.
Man nebaisu, kad manoji
džiaugsmo akimirka tuojau užges.
Man tik gaila tų,
kuriems ji staiga sustoja,
nebaigus kelio,
bučinio,
raidės...
Būk pagarbinta, paslaptingoji,
mūsų džiaugsmo,
skausmo
ar nuodėmės.
O man tu sustok ant delno
ir kreivą likimo liniją pakoreguok.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-29 21:00:05
,,nebaigus kelio, bučinio, raidės..." Sujaudino.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-04-29 18:52:27
ačiū visiems, kas pas mane apsilankote ir komentuojate
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-29 13:03:45
Akimirka - gyvenimas, juk ir jai ir jam neįsakysi, suprantu Jūsų nerimą, akimirka belaikė, ji gyva mumyse, mūsų atmintyje. JI iš paslapties į paslaptį, užtrukusi belaikį mirksnį. Gal ji Jums pakuždės
ką daryti su "kreiva likimo linija", beje iš likimo deivės Laimės galima kai ką išmelsti, bet deivė lemtis
Laima - nepermaldaujama."Akimirka išblės kaip krintanti žvaigždė".
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-29 11:16:40
Akimirka, tu – ir džiaugsmo,
ir mano skausmo kalnas.
Sustok ant mano delno
šalia likimo linijos kreivos.
...labai gražiai ir didingai...žaviuosi poetine platuma...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-29 10:57:13
tuojaus --> tuojau
daug liepimų - jie kliūva.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-29 09:04:57
komentaro tęsinys:
(gal vietoje "pakoreguok", ?)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-29 09:01:53
... nebaigus kelio, bučinio, raidės... tiek daug pasakyta šiais žodžiais.
Gyvenimo prasmė, kokia ji? Autorės nerimas ryškiai nuspalvintas emocijų protrūkio gama.
( man kliūna "pakoreguok", gal ar ?)