Akimirka, tu – ir džiaugsmo,
ir mano skausmo kalnas.
  Sustok ant mano delno
   šalia likimo linijos kreivos.

Man nebaisu, kad manoji
džiaugsmo akimirka tuojau užges.
  Man tik gaila tų,
   kuriems ji staiga sustoja,
    nebaigus kelio,
     bučinio,
      raidės...

Būk pagarbinta, paslaptingoji,
mūsų džiaugsmo,
  skausmo
   ar nuodėmės.

O man tu sustok ant delno
ir kreivą likimo liniją pakoreguok.