Tu atsiliepk, kur tu esi.
Balti pečiai tylioj nakty.
Ko pravirkai?
Ko pravirkai?
Aš į savo prisiminimų dėžutę uždarysiu visus tavo pabučiavimus (o ypač pirmąjį), tavo kaštoninius plaukus ir strazdanas, ir tą keistą šypseną, kai žiūri į mane. Mano prisiminimų dėžutėj (o dėžutė bus arti širdies) liks tavo rusvos akys, blyškus kaklas ir kiekvienas tavo žodis, kai kalbi su tokiu užsispyrimu, kad pradedu tave dar labiau... mylėti. Mano dėžutė bus baikšti ir ciniška, todėl, kai tu prieisi, ne tik neatsidarys, bet ir parodys tau liežuvį. Tu niekad nesužinosi, kaip rūpi mergaitei iš miesto, kuris teturi vieną parką ir pora ežeriukų.
-------------------------------------------------------------
Dėžutė bumbt! ir užsidarė. Bet, mergaite, ko pravirkai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-30 07:29:50
Šioje ilgesingoje tik šiek tiek pravertoje akimirkoje pasijaučia jaunatviško išdidumo, romantiško drovumo, paslapties ir žaismingumo žavesio užuominų:) Bet dienoraščio ir gal būt prasmingas įrašas tik sau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-29 11:17:36
...įdomiai...patiko...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-04-29 10:49:48
O gal geriau tegu sužino?..
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-29 08:22:42
Jausmai ir eilinis dienoraštinis įrašas. Labiausiai įtiko paskutinioji eilutė, kuri labiausiai praturtino tekstą.