Tu atsiliepk, kur tu esi.
Balti pečiai tylioj nakty.
Ko pravirkai?
Ko pravirkai?

Aš į savo prisiminimų dėžutę uždarysiu visus tavo pabučiavimus (o ypač pirmąjį), tavo kaštoninius plaukus ir strazdanas, ir tą keistą šypseną, kai žiūri į mane. Mano prisiminimų dėžutėj (o dėžutė bus arti širdies) liks tavo rusvos akys, blyškus kaklas ir kiekvienas tavo žodis, kai kalbi su tokiu užsispyrimu, kad pradedu tave dar labiau... mylėti. Mano dėžutė bus baikšti ir ciniška, todėl, kai tu prieisi, ne tik neatsidarys, bet ir parodys tau liežuvį. Tu niekad nesužinosi, kaip rūpi mergaitei iš miesto, kuris teturi vieną parką ir pora ežeriukų.
-------------------------------------------------------------
Dėžutė bumbt! ir užsidarė. Bet, mergaite, ko pravirkai?