Einu savu keliu.
Žinau, juo žygiuoti saugu,
Nors karčios mintys kamuoja
Ir šonuose piktadariai boluoja.

Nešuosi meilę ir naštą,
Ir šypseną lyg pagalvę.
Suklupus ar parkritus neskaudės,
Juokas kaip vaistai padės.

O kiek šakelių ir akmenų
Primėtyta piktų žmonių,
Tačiau vėjas viską nupučia,
Atgal jiems sugrąžina.

Virš galvos aitvaras pakibęs,
Tad nebaisus ir dangus prakiuręs,
Nežinia, iš kur vidus toks stiprus,
Nepalaužiamas ir gilus.

Vietą po saule atsikovojau,
Gėriui skleisti ją panaudojau,
Ir einu savu keliu,
grožio ir gyvybės sklidinu.

Manasis kelias ilgas,
Jo neįveikia per silpnas,
Šalčiui kutenant,
Lietui tuksenant.

Aš nuožmiai ir ryžtingai
Kaip tikslas galingai
Žygiuoju ieškoti savų
Sielai giminingų žmonių.

Apsiginklavus kančia ir pagalve,
Vis kovoju dėl vietos po saule,
O Archangelai ir kiti angelai
Saugos ir padės dar ilgai.