Naktis tamsi, niūri, beviltiškai liūdna.
Lietus verkšlena,
Merkdamas paklydusius praeivius.
Lašai vis krinta žemėn palengva,
Su jais kartu-
Ir lapai rudeniniai rauda.
Taip gaila mirštančios gamtos.
Jau šaltis slenka,
Jis sukaustys viską, kas žaliavo.
Ir tik mintis, kad saulė su aušra pakils,
Mums viltį teikia,
Ir dovanoja gėrį šiam pasauliui...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-28 09:18:04
Kol kas dar tik poezijos pratimas. Gražiai paeiliuota, tačiau iki rimto ir originalaus poezijos kūrinio dar nėra čia pat. Labiausiai pasisekęs trieilis:
Lašai vis krinta žemėn palengva,
Su jais kartu-
Ir lapai rudeniniai rauda.
Visa kita - girdėta, pernelyg proziška ar netgi sausa.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-28 08:14:29
...gražiai apie viltį.