Naktis tamsi, niūri, beviltiškai liūdna.
Lietus verkšlena,
Merkdamas paklydusius praeivius.

Lašai vis krinta žemėn palengva,
Su jais kartu-
Ir lapai rudeniniai rauda.

Taip gaila mirštančios gamtos.
Jau šaltis slenka,
Jis sukaustys viską, kas žaliavo.

Ir tik mintis, kad saulė su aušra pakils,
Mums viltį teikia,
Ir dovanoja gėrį šiam pasauliui...