Sakei ateisi, kai pražys alyvos,
Ir man atneši visą kvapnų glėbį.
Pavasaris toks šaltas, toks vėlyvas
Mane ramino, kantriai laukti liepė.
Belaukiant man ir skleidėsi, ir sprogo
Gležnučiai pumpurėliai ir žiedeliai.
Aplinkui džiaugsmo daug ir linksmo juoko,
O aš vis laukiau, vis dairiaus į kelią.
Alyvų žiedlapiai seniai nubiro,
Jau užgesintos ir kaštonų žvakės.
Ilgėjausi aš tavo žvilgsnio tyro,
Kasnakt sapnavosi man mielos akys.
Išskrido paukščiai, baigės žalias juokas,
Nenoriai saulė budinosi rytą.
Siuntei man laišką - liko tuščias vokas,
Tavieji žodžiai pakely iškrito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-30 22:43:46
Tavieji žodžiai pakely iškrito...šauniai sudėliota ir...kvepia :)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-29 15:55:48
Gera, įkvėpiau Tavo alyvų :)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-04-28 19:27:16
Super. Nuostabiai linguojantis liūdesys, tiesog pasakiškai vaizdingas kūrinys. :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-28 18:37:14
Išskrido paukščiai, baigės žalias juokas,
Nenoriai saulė budinosi rytą.
Labai daug sutalpinai į šį eiliuką. Smagu. :) Gražus.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-04-27 22:10:18
liūdnokai nuskambėjo...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-27 19:33:38
...jausmingai...būna, deja.
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-27 16:01:00
Melodingai ir jausmingai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-04-27 15:32:53
Šaunu, moteriška, ypač pabaiga. Graži būtų daina.