Sakei ateisi, kai pražys alyvos,
Ir man atneši visą kvapnų glėbį.
Pavasaris toks šaltas, toks vėlyvas
Mane ramino, kantriai laukti liepė.

Belaukiant man ir skleidėsi, ir sprogo
Gležnučiai pumpurėliai ir žiedeliai.
Aplinkui džiaugsmo daug ir linksmo juoko,
O aš vis laukiau, vis dairiaus į kelią.

Alyvų žiedlapiai seniai nubiro,
Jau užgesintos ir kaštonų žvakės.
Ilgėjausi aš tavo žvilgsnio tyro,
Kasnakt sapnavosi man mielos akys.

Išskrido paukščiai, baigės žalias juokas,
Nenoriai saulė budinosi rytą.
Siuntei man laišką - liko tuščias vokas,
Tavieji žodžiai pakely iškrito.