Niekam ji neįdomi,
Nieks nelanko, nebendrauja.
Sunkias nerimas širdy,
Skausmą iš krūtinės rauna.
Užauginti jau vaikai
Lyg gandrai lizdus paliko.
O kaimynams įmantriems
Per prasta mat, neįtiko.
Žingsniai skaudūs, nelengvi
Per gyvenimą dygliuotą,
Debesų audros nakty
Krenta į bedugnę juodą.
Palaužta seniai dvasia,
Ir širdis krauju pasruvus.
Niekam ji neįdomi,
Ar čia buvus, ar nebuvus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-04-29 15:10:28
žiauri tiesa...gal?
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-04-27 22:13:21
apmaudu, bet būna taip...
Eiliukas lengvai skaitomas, gyvenimiškas.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-27 20:42:11
...ryškus moters vienišumas, įtikinamai...neišsižadėkime.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-04-27 17:17:55
Itikinamas paveikslas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-27 16:02:32
Tartum iš šalies, lyg pačiam spręsti ir vertinti paliekamas, atveriamas vienišos, palaužtos moters paveikslas. O daug tokių... Susimąstai. Jautru.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-04-27 15:17:51
Pesimistiška lyrika, bet juk puikus pavasaris už lango, neverta liūdėt, nusišypsokim... :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-27 15:02:49
Nelengva vienišam žmogui, kai gyvenimo kelio lieka vis mažiau ir mažiau.