Niekam ji neįdomi,
Nieks nelanko, nebendrauja.
Sunkias nerimas širdy,
Skausmą iš krūtinės rauna.

Užauginti jau vaikai
Lyg gandrai lizdus paliko.
O kaimynams įmantriems
Per prasta mat, neįtiko.

Žingsniai skaudūs, nelengvi
Per gyvenimą dygliuotą,
Debesų audros nakty
Krenta į bedugnę juodą.

Palaužta seniai dvasia,
Ir širdis krauju pasruvus.
Niekam ji neįdomi,
Ar čia buvus, ar nebuvus...