Santrauka:
jei neskaitytume paskutinių dviejų eilučių
Apie tave vis kalba ir kalba.
Ir toms kalboms nei galo, nei pradžios.
O tu eini aukštai užkėlus galvą,
ir nepasiekti niekam išdidžios.
Ir nepavyti linksmo tavo šokio,
nesuprast jaunatviškos dainos.
Savu laiku tu visus išmokai
to laisvo skrydžio ir svajos.
Lyg į šokius ar kasdieninį darbą
tu ateini, eini ir praeini,
o žmonės apie tave kalba kalba,
nors jie nežino, kur tu gyveni.
Na, tegu jie pavydi ir pyksta.
Tavęs jie nepavys, nesustabdys.
Nepakartojama žavi jaunyste,
kodėl tik kartą su mumis būni?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-27 13:09:42
Jaunatviško veržlumo pilnos eilės.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-04-27 10:17:04
tegul pavydi ir pyksta... ;)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-04-27 09:22:24
Patiko...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-27 08:44:55
...nepakartojama tą mūsų jaunystė , taikliai apie žavų gyvenimo laikotarpį :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-04-27 08:23:31
taip gražiai, subtiliai užminta...