Apie tave vis kalba ir kalba.
Ir toms kalboms nei galo, nei pradžios.
O tu eini aukštai užkėlus galvą,
ir nepasiekti niekam išdidžios.

Ir nepavyti linksmo tavo šokio,
nesuprast jaunatviškos dainos.
Savu laiku tu visus išmokai
to laisvo skrydžio ir svajos.

Lyg į šokius ar kasdieninį darbą
tu ateini, eini ir praeini,
o žmonės apie tave kalba kalba,
nors jie nežino, kur tu gyveni.

Na, tegu jie pavydi ir pyksta.
Tavęs jie nepavys, nesustabdys.
Nepakartojama žavi jaunyste,
kodėl tik kartą su mumis būni?