Taip noris į kažin ką atsiremti,
Taip reikia tvirto, draugiško peties...
Ir gan dažnai tu pakeiksnoji lemtį
Dėl praeities, o gal dėl ateities.
Ir vis atrodo, kad per maža davė
Likimas, neteisingas ir žiaurus...
Kad laimė vis pro šalį ir pro šalį,
Aplenkdama keliavo pas kitus.
Ir rodos, kad neverta net tikėti,
Jog vieną kartą ji suras tave.
Bet patikėk – išauš diena saulėta,
Ir ji ateis – dosni, graži, tikra.
Jos verta laukt. Ir jai dvasia subręsti,
Jos neišgąsdint, jai paruošt namus,
Ištverti liūdesius, skausmus iškęsti –
Ateis, kai širdyje jai vietos bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-04-27 20:00:07
Ačiū tiems, kam mano eilėraštukas palietė širdis. Reiškia, mano tikslas pasiektas. Neužsibrėžiau ribos pasiekti visų širdis - jos ne visos ir ne visiems pasiekiamos. O dėl jausmų proveržio - nematau nieko blogo. Eilėraščio žanras to nedraudžia. Ypač lyrinio eilėraščio. O kam nepatinka - neparašysiu gi aš tokio eilėraščio, kad visiems patiktų. Toks poetas dar negimė.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-04-27 11:52:51
Mielieji autoriai ir vertintojai, vakar girdėjau išsakytas labai gražias mintis apie kūrybą. Pabandysiu pacituoti: "Kūryba pirmiausia turi paliesti širdį, o tik po to keliauti į protą.Jokiu būdu ne atvirkščiai-paliesti protą, o po to kelaiuti į širdį". Manau, kad kiekvieno kuriančio pagrindinis tikslas yra paliesti sakitančiojo širdį, o ne protą. O šios eilės tai jau sėkmingai padarė:)
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-04-27 09:49:45
O man labai patiko, taip rodos skaitai ir jauti tą patį. PUIKIAI PADIRBĖTA ;)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-27 09:37:01
Kūrinys kaip eilėraštis nepakankamai stiprus. Be to akivaizdus jausmų proveržis. Pasigendu originalių metaforų, įdomių įvaizdžių. Dėl savo pakankamai proziško ir jausmiško turinio tekstą perkelčiau į jausmų skyrelį. Prie kūrinio aš dar gerokai padirbėčiau.