Santrauka:
Vienpusės meilės atgarsiai.
Nedažytoms blakstienoms sukūrei lėkštų ditirambų,
Mano žvilgsnį valdoviškam guoly kasvakar matei.
Apie tai įkyriai kartais vakaro dainos atskambę
Vis refrenu kartodamos frazę: ar tu ten buvai?
Aš tada nežinojau, kad rudeniu pievos prakvimpa
Ir svirplys - tai tik ženklas, kad reiktų giedoti maldas:
Buvo vasara. Poilsis. Parkas ir akys žaismingos,
Bet kodėl jos nematė - nebuvo šiam parke manęs...
Tik dabar sugrįžau ant suoliuko naujai išdažyto
Paklausyti kadais neklausytų tavųjų dainų,
O radau tik saulėtekį įprastą svetimo ryto -
Svirplį. Rudenį. Pievas ir liūdesį, klausiantį: " Tu?"
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-04-26 23:26:33
Švelniai liūdnai ilgesingas. Sklandus. Gražu.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-04-26 11:09:19
Gera ir įtikinamai gyva poezija, kur dera ir jausmas, ir mąslus pasakojimas. Finalo klausimas išdygo prasmingas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-04-26 09:54:56
klausimas geras
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-25 21:24:53
Sužavėjo :)
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-25 21:03:57
Liūdnas, bet jausmingas grįžimas. Patiko. Ir tas klausimas ,,Tu?", nuskambėjo viltingai. :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-04-25 18:41:33
...kaip ilgesio daina...gražiai jausmingai skamba...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-25 14:58:08
Ramu:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-04-25 14:36:00
oi kiek klaidų - dainos
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-04-25 14:30:18
kartodamos,
vietoj kažkada -kadais