Santrauka:
Panašios mintys...
Norėčiau parašyti knygą,
Kad kai manęs jau nebebus,
Kažkas paimtų , paskaitytų,
Suprastų, koks buvau žmogus.
Gal bus tai mano vaikas
Ar šiaip pažįstamas žmogus.
Gyvenime buvau visoks- ir paikas,
Teisingas ir aštrus .
Deja, suprasti Jūs galėsit
Paskaitę šias mano eiles,
Tačiau aš Jūsų nepaliesiu
Ir niekas nematys manęs.
Gyvensiu aš prisiminimuos,
Kaip daugelis kitų žmonių.
Jūsų mažų vaikų žaidimuos
Laimingas būsiu aš tarp jų.
Aš būsiu kaip žvarbus vėjelis,
Kaip ašarėlė nekalta.
Aš būsiu Jūsų angelas ir sargas.
O gal nebūsiu aš greta?
Dabar aš nežinau kaip bus ten,
Kur nukeliausime visi.
Tačiau lai būna tai prasminga-
Gyvenkim susitikimo viltimi!
ardas
2009-04-24 12:49:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-27 17:04:16
Sudėt į atmintį žodžius ir į lentyną knygoj...teišsipildo :)
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-04-24 18:19:49
Paskaičiau ir liūdna pasidarė... Skaudi relaybė, bet... "Gyvenkim susitikimo viltimi!"
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-24 15:48:11
"Aš būsiu kaip žvarbus vėjelis,
Kaip ašarėlė nekalta."
Labai gražiai...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-24 13:37:47
Puikus kūrinys, gera buvo skaityti ir mintyse pagalvoti: knyga - išliks mintys joje :)
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-04-24 13:30:51
Tikra tiesa, mes visi norime,kad prisimintų mus po to kai nebemindžiosime šios žemelės.Labai gražiai išdėstyti paprasti žemiški norai.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2009-04-24 13:21:36
Man regėjimų nenutika nei vieno, kad kokiais nors išgyvenimais dalinčiaus.
Ale, taip primislink prieš laiką. Nesugebėčiau niebiškia.