Norėčiau parašyti knygą,
Kad kai manęs jau nebebus,
Kažkas paimtų , paskaitytų,
Suprastų, koks buvau žmogus.

Gal bus tai mano vaikas
Ar šiaip pažįstamas žmogus.
Gyvenime buvau visoks- ir paikas,
Teisingas ir aštrus .

Deja, suprasti Jūs galėsit
Paskaitę šias mano eiles,
Tačiau aš Jūsų nepaliesiu
Ir niekas nematys manęs.

Gyvensiu aš prisiminimuos,
Kaip daugelis kitų žmonių.
Jūsų mažų vaikų žaidimuos
Laimingas būsiu aš tarp jų.

Aš būsiu kaip žvarbus vėjelis,
Kaip ašarėlė nekalta.
Aš būsiu Jūsų angelas ir sargas.
O gal nebūsiu aš greta?

Dabar aš nežinau kaip bus ten,
Kur nukeliausime visi.
Tačiau lai būna tai prasminga-
Gyvenkim susitikimo viltimi!