Eilėraštukui

Būk sveikas! Štai tu ant mano stalo
Su margu ir eiliuotu švarkeliu.
Vietoj sagų - neklaužados kableliai,
Nerandantys sau vietos po žodžiu.

Tau bus nelengva. Matau, nesi gražuolis –
Metaforom išpuošti man sunku.
Aš – skroblas, mažas, bet kietuolis,
Tad nenorėk, nebūsiu jau švelniu.

Tik nepabūk, kai rūstūs dėdės, tetos
Tave pešios, tampys net už ausų,
Sakys, kad sėdi vėl ne savo ratuos –
Nėra tau vietos tarp eilių puošnių.

Nenusimink, tu man ir toks geriausias –
Su klaidele lyg nosimi kreiva.
Mylės tave, kam aš esu brangiausias,
Nes tu – gyva mano širdies kalba.

Manęs nebus, o tu draugams kalbėsi,
Ką aš mačiau, mylėjau, kuo džiaugiaus,
Kaip galynėjausi su negandom ir vėjais,
Kaip sapnavau pakilt sparnais aukščiau.

Manęs nebus, o tu ilgai gyvensi
Vaikų, anūkų, giminių plačiam rate.
Tartum iš šulinio gal mano meilę semsi
Ir atsišauksi jų širdžių ritme.

Gyvenimas – stebuklas, ištisas stebuklas –
Kiek daug spalvų, garsų ir muzikos jame!
Pavasarį pražysta, rudenį pagelsta,
Vėliau pavargęs ilsis po žiemos skraiste.

Tu – draugas mano vienumos ir meilės,
Bičiulis nemigos naktų.
Laimingas aš, kada aplanko gyvos eilės
Ir šildo, šviečia spinduliu skaisčiu.

2009-04-23
skroblas

2009-04-24 08:35:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Moralistė

Sukurta: 2009-04-24 23:59:35

Pakerėjo nuoširdumas. Ir netiesa, kad eilėraštis ne savo ratuose.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-24 17:28:03

Drįsiu pacituoti Sigito Gedos strofukę iš poemos "MAMUTŲ TĖVYNĖ"
"Paukščiai turi ūžiančias girias
Ir padangių šventyklas suras,
Žuvys turi vandenis švarius,
Atsispindinčius medžius, taurius
Jų šešėlius, – šlama lapija,
Kiek spalvų ir atspalvių joje!"

Priešpaskutinė strofa asociacijas malonias sukėlė. :>

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-04-24 13:19:49

Gyvenimas - stebuklas, tik kartais mes to stebuklo nepastebim ar nemokame pastebėti.
Kai išmokstame, kartais būna vėlu. Šaunus. Patiko. Ačiū.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-04-24 12:20:29

Manęs nebus,o tu ilgai gyvensi
Vaikų,anūkų,giminių plačiam rate.
Tartum iš šulinio gal mano meilę semsi
Ir atsišauksi jų širdžių ritme...-puikus eilėraštukas į mėgstamiausius šitą!

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-24 10:52:17

Nepešiosiu ir už ausų netampysiu. Nepadoru juk... Visai mielas ir skambus. O dar gyvenimas išaukštintas :) Smagu skaityti. Išties, kur mes dar galim pasilikti, jei ne savo eilėse ir gyvųjų širdyse... (Retoriškas pastebėjimas).

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-04-24 09:52:34

Gyvenimas - stebuklas. Tikra tiesa.Labai turtinga prasmė.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2009-04-24 09:23:17

koks gražus, išsamus pokalbis su savo eilėraštuku

Anonimas

Sukurta: 2009-04-24 09:16:12

Kodėl nėra vietos tarp puošnių eilučių?Puikus darbas - išlikime, posmuose, kūryboje.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-04-24 09:15:42

Gyvas, spalvingas, gražus ir turintis prasmę...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-04-24 09:05:10

"Manęs nebus, o tu ilgai gyvensi..."

Taip, žmogus išeidamas kažką palieka Todėl negailėkime vieni kitiems gerų žodžių. Juk jie nieko nekainuoja, bet išlieka ilgam.