Apyaušrio evangelija
Į debesį mėnesį
vėjas lyg dalgį
išpusto -
eis kirst
krištolinių rasų...
Kur rausta dangus,
lyg už didelio kupsto,
jau skuba aušrinė
supint saulei kasų.
Aušrėja.
Pievų tyloj
vinguriuoja
mažytis takelis,
žvanga dalgis,
gaudžia
vario tiesa.
Iš nakties paslapčių
ankstų rytą pakilęs
atskubėk pasisemti
nuostabiausių
šviesų.
Gal pakirs ir mane
kaip tą smilgą
prie kelio,
kaip rasas
jau išblukus
mėnulio delčia.
Nežinau, ką žinau,
ką galėjo
žemės smiltelė
mylėt, nemylėt,
atskubėjus į čia.
Iš kur? -
Iš kažkur,
nežinia...
Ražas
2009-04-23 15:10:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-04-23 21:40:22
Puikiai. Gal tik viena vietelė užkliuvo:"supint saulei kasų" - rašyčiau -pinti saulei kasų. Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-04-23 19:48:56
Man asociaciją sukėlė su Marcelijaus Martinaičio tekstu "Rauda boružei". Galima atrasti atitikmenų. Bet man visai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-23 17:59:59
Turėjo būti "atskubėjusi čia"
Anonimas
Sukurta: 2009-04-23 17:14:52
"atskubėjus į čią." - atskubėjus čiA - lietuviškiau.
Siūlyčiau ieškoti netikėtesnių įvaizdžių.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-23 16:45:53
Ieškojimas - nežinioje.